Folkloro studija „Lygaudė“

Vadovai: Daugailė Glinskienė, Jonas Misevičius

Muzika, daina, šokis yra vienintelė kalba, kurią Pasaulio žmonės jaučia širdimi ir gali suvokti  be vertėjo. Darni ir graži melodija Žmogų gydo, gaivina, šviesina, įkvepia, daro Kilnų, Dvasingą, vienija žmones. O visi žmonės ir yra vieningas Žmonijos kūnas, kuriame tautos atlieka savitą ir nepakartojamą organo vaidmenį, o žmogus – asmenybė – yra tarsi ląstelė šiame visuotiniame kūne. Vienybė ir yra Meilė. Lietuva privalo skambėti Visatoje ir Žemėje ypatinga, savita styga, daininga tautiška melodija, ypač – žodžiu. Tokiu būdu atlieps Kūrėjo minčiai bei savo paskirčiai, bus reikalinga ir gyvuos per Amžius. /Jonas Misevičius/

Jau daug metų gyvuojantis  gimnazijos folkloro ansamblis „Lygaudė“  nuosekliai ir nuoširdžiai populiarina jaunimo tarpe mūsų tautinės kultūros vertybes: liaudies dainas, šokius, tradicines šventes ir papročius. Ansamblyje dalyvaujantys moksleiviai išmoksta liaudies dainų, kartu kuria jų improvizacijas, išmoksta ne tik lietuvių, bet ir kitų pasaulio tautų šokių. Į gimnazijoje kas antrą mėnesį rengiamas šokių vakarones atvyksta šimtai jaunuolių ne tik iš Kauno, bet ir iš kitų miestų. Vakaronėse nuobodžiaujančių nebūna – šoka visi ir iki devinto prakaito… Visada vakaronėse muzikuoja esami ar buvę lygaudiškiai, kurie groti muzikos instrumentais išmoko ansamblyje arba pritaikė savo gebėjimus, įgytus muzikos mokyklose.

Moksleiviai muzikuoja įvairiais liaudies muzikos instrumentais: kanklėmis, lumzdeliais, skudučiais, būgnais, smuikais, dūdmaišiais, armonika. Dalyvauja gimnazijos bendruomenės kultūriniame gyvenime: kasmet organizuojame respublikinį moksleivių folkloro festivalį „Lygaudė gaudžia“, rengiame advento vakarus, Užgavėnių šventę, rengiame folklorinių šokių vakarones Kauno miesto jaunimui. Taip pat koncertuojame muzikos festivaliuose „Mėnuo juodaragis“ „Suklegos“, „Atataria lamzdžiai“, „Skamba skamba kankliai“, „Baltų raštai“, „Dainų šventė“, „Pastauninko pintinis“.

Džiaugiamės, kad „Lygaudės“ nariai pradeda savarankišką darbą etninės kultūros srityje: Laimonas Staškūnas gamina dūdmaišius, Mikas Dominas gamina armonikas, Goda Satkauskaitė, Toma Čepaitė baigė etnomuzikologijos studijas Lietuvos muzikos akademijoje, Ignas Šiugždinis sukūrė internete populiariu tapusį siužetą „Atsibuskite lietuviai”.
Kolektyvas yra išleidęs kompaktinę plokštelę. Kas du mėnesius rengia šokių vakarones gimnazijoje. Kiekvienais metais gimnazijoje organizuojami Respublikiniai liaudies dainų festivaliai.
Jei nori įsigyti tikrų ir nuoširdžių draugų, giliau susipažinti su savo tautos tradicine kultūra, įdomiai ir turiningai praleisti laisvalaikį, geriausias pasirinkimas – folkloro studija „Lygaudė“.

Gimnazistų mintys apie „Lygaudę“:

Austėja
Būnant „Lygaudės“ būryje supranti kas yra kultūrinė-tautinė vienybė ir kokia stipri ji išties gali būti! Tai buvo ir visada išliks širdy!!!

Jovita
Man „Lygaudė“ buvo bendruomenė, kurioje tarp žmonių buvo jaučiamas ypatingas žmones vienijantis paprastumo, solidarumo ryšys. Stovėjimas ir dainavimas ratu leido pajausti vidinę, dvasinę žmonių jėgą, kai dainuojant suvoki nuostabią vienybę tiek vieniems su kitais, tiek su visa lietuvybe, išmokė suprasti savo identiteto vertingumą.

Liepa
Man „Lygaudė“ – tai žmonės kurie ne tik dainuoja, bet ir gyvena folkloru. Vieta, kur jautiesi taip stipriai ir vieningai su visais susijungęs su Lietuva ir žmogiškumu.

Paulina
Veik visi su „Lygaude“ susiję prisimininai, kartu ir šokiai ir žygiai (su dainom), ir stovyklos su padainavimais ant bokšto… nors labiausia – kad ir kur – išmoktos ir patirtos pačios dainos bendrumoj – lobis, kurį nešiosiuos visą gyvenimą. Šviesa ir Tyruma.

Beatričė
Man tai „Lygaudė“ davė aiškų įrodymą kad folkloras, patriotizmas ir mūsų kultūra nėra tik sceniniai numeriai, gražūs drabužiai, tai – gyvenimo būdas, širdies tikrumas, drąsa likti savimi mokantis iš praeities. Taip pat davė tikrų draugų.

Mikas
Su „Lygaude“ išmokau gyventi ir nepergyventi.

Vykintas
„Lygaudė“ išmokė pajusti tikrą ugnį širdyje per šokį ir per dainą.

Daina
Man „Lygaude“ buvo įrodymas, kad folkloras gali būti puoselėjamas ne tik kaip istorinis prisiminimas, bet kaip vis dar tebegyvuojantis šiandienos reiškinys. Kad folkloras gali vykti ne tik kaip edukacija jį atkūrinėjant ir pristatinėjant kitiems, bet ir kaip gilus jo išgyvenimas čia ir dabar.

Toma
Apie savo „Lygaudės“ patirtį galėčiau visą straipsnį parašyti. Kai būdama konservatorijos moksleivė susidomėjau folkloru, iš kažkur sužinojau apie „Lygaudę“, kažkas viduj pasakė, kad va čia būtų vieta man. Dieve mano, kaip tas balsas buvo teisus. Ieškojau bendruomenės, bendraminčių, džiaugsmo muzika ir folkloru, viską radau. Ir bendruomenę, ir draugų, ir daug neįkainojamų nuostabių patirčių (žygiai, kelionės, stovyklos, diskusijos, paskaitos, koncertai…).

Tadas
„Lygaudė“ – tai žmonės, kurie trokšta gyventi, pažinti, juoktis ir liūdėti. „Lygaudė“ – tai nuostabios akimirkos, kai pradedi dainuoti ir jūsų širdys rezonuoja kartu, kai šoki, nesijaudindamas kaip atrodai, nes esi apsuptas žmonių, kurie kaip ir tu, bando mėgautis nuostabiomis gyvenimo akimirkomis. „Lygaudė“ – tai gyvenimas, apie kurį gali tik pasvajoti.

Aušrinė
Man „Lygaudė“ parodė, kaip turi atrodyti gyvas, o ne sceninis folkloras. Parodė, kad neužtenka vien žodžius išmokti, kad žmonės susidainuotų. „Lygaudėje“ nuostabu tai, kad visi kuria kartu. Čia buvo leista išgyventi pačią dainų gyvastį – bendrystę tiek su kitais žmonėmis, tiek su savo gyvenimu ir su kažkuo aukščiau už mus. O taip pat ir davė galimybę stipriai lietuviškai išsidūkti – kad per daug neužkerpėtume už stalų sėdėdami.

Dalia
„Lygaudė“ buvo, o tikiuosi ir bus, daugiau nei folkloro būrelis, bet ir erdvė. Erdvė mokytis, skleistis, kalbėtis, kritiškai mąstyti, dūkti ir augti. Erdvė, kurioje daugelis atrado sau po kertelę, po vaidmenį. Daugeliui taip pat kaip ir man „Lygaudės“ fenomenas ir bendruomenė buvo vienas iš stipriai asmenybę formuojančių elementų.

Agnietė
„Lygaudė“ visad asocijavosi su nutrūktgalviškais žmonėmis, kurie nebijo savęs ir artumo kitų mielų žmonių, diskutuoja egzistencinėm temom iki paryčių, drąsiai eina į žiemos žygius pašalti nosių 😃 tai buvo vieta mokyklos metais, kurioj jaučiausi sava ir priimta, nes visi ten esantys –bendraminčiai, norintys pažinti save ir savo kultūrines šaknis. „Lygaudė“ subrandino norą domėtis gilesnėmis dainų, tradicijų ištakomis, leido labai gyvai išgyventi dainavimo ir šokio bendrystę, kur sveikai formuodamas savo paties asmenybę gali pasijusti esantis visumos dalis.

Lukas
Gal net ir gyvenimo prasmę leido pajausti. Per dainas, šokius, melodijas, patirti praeities protėvių patirtis. J.Misevičiaus dėka susimąstyta apie viską. Žodžiu, „Lygaudė“ ir jos žmonės yra kažkurios dangaus dalies materializacija žemėje.